Justina Vanžodytė – Klaipėdos dramos teatro aktorė.
Justinos vedamos dirbtuvės – tai kvietimas sulėtėti, nusimesti kasdienius vaidmenis ir sugrįžti į tikrą buvimą savyje, per kūną, emocijas, pojūčius ir gamtą. Tai saugi erdvė, kurioje nereikia nieko įrodyti ar „gerai atlikti”. Tik leisti sau jausti ir būti. Dirbtuvės paremtos švelniomis kūno, balso ir vaizduotės praktikomis, kurios esant galimybei dalinai atliekamos ir lauke, miške, pasitelkiant gamtos ritmą, tylą, garsus ir erdvę kaip natūralų proceso dalyvį.
Praktikų kryptys: per kūną, balsą ir vaizduotę dalyviai patiria gilią, bet švelnią kelionę į save – ten, kur slypi ramybė, emocijų tekėjimas, kūrybiškumas ir vidinė laisvė. Čia svarbiausia autentiška tos akimirkos patirtis.
Kūnas – įtampų paleidimas. Darbas su kūnu: per šias dirbtuves darbas su kūnu padeda sugrįžti į tikrojo savęs pojūtį, per lėtus, sąmoningus judesius ir atpalaidavimo praktikas: sušvelninami emociniai užspaudimai, paleidžiama ilgai kaupta įtampa, atkuriamas saugumo jausmas kūne. Kūnas tampa vidinių signalų, ribų ir poreikių žemėlapiu.
Balsas – kvėpavimas ir vidinės būsenos išraiška. Balsas šioje praktikoje tampa skirtas ne tik kalbėjimui ar dainavimui, o kvėpavimui bei natūraliam bei nevaržomam skambesiui. Per balso praktikas dalyviai nuramina nervų sistemą, leidžia balsui tekėti be pastangų ir patiria, kaip vidinė būsena keičiasi per garsą. Dažnai, tai veda į gilų emocinį išlaisvinimą.
Vaizduotė – grįžimas į vidinį vaiką. Vaizduotės ir kūrybiniai žaidimai padeda sugrįžti į būseną kurioje nėra vertinimo, nėra teisinga/neteisinga kategorijų, bei susigrąžinamas smalsumo ir žaidimo elementas kasdienybėje. Tai procesas, kuris pažadina vidinį vaiką, kūrybiškumą, bei spontaniškumą.
Emocinis išlaisvinimas ir ryšys. Per dirbtuves natūraliai stiprėja ryšys su savimi bei kitais.